|
Paskutin Jzaus savait
2012 m. „Banyios ini“ vienuoliktajame numeryje, daugiausia remdamiesi 2009 m. Vokietijoje pasirodiusia Michaelio Hesemanno knyga „Jzus i Nazareto. Archeologai ieko Atpirkjo pdsak“, apvelgme evangelij pasakojimus apie Jzaus gimim. Tikims, kad ms skaitytojams bus naudinga susipainti, k Hesemannas, taip pat kiti autoriai sako apie Didij savait.
Iankstins pastabos
Prie io skyriaus apvalg pravartu pateikti dvi pastabas, padsianias geriau suprasti autoriaus pozicij.
1) Pasak Hesemanno, Jzus nukryiuotas 30-aisiais metais. Pagal Mnulio kalendori, kurio laiksi oficialioji ventykla, nisano 15-oji, pirmoji Neraugintos duonos vents diena, tais metais buvo balandio 8-oji ir sutapo su abo diena. Vadinasi, avinliai ventykloje buvo skerdiami penktadien, o vakare valgoma Paschos vakarien. Ta data yra pagrindas, leidiantis autoriui chronologikai rikiuoti vykius iki Jzaus nukryiavimo. Prie datavimo problemos grime vliau.
2) Savo knygoje autorius atkreipia dmes kintant tyrintoj poir Jono evangelij. Atsisakoma nuomons, kad Jono evangelija istorikai maiausiai patikima. Kaip tik prieingai, naujausi archeologiniai radiniai patvirtino stulbinant ir netikt Jono evangelijos tikslum. Autorius iuo atvilgiu pateikia dvi itaras: a) Jono evangelija yra tiesioginio liudytojo krinys, kaip visada ir teig Banyios tradicija; b) Jono evangelija yra vadinamoji Ergänzungsevangelium („papildanioji evangelija“), t. y. Jonas j para jau turdamas prie akis kitas tris evangelijas, todl nutar ten pateiktos mediagos nekartoti, bet j papildyti ir patikslinti. Pagrindinis papildomas turinys yra Jzaus mokymai, skirti artimiausiems mokiniams, taip pat keli Jzaus gyvenimo epizodai, chronologini duomen patikslinimas ir pan. I to iplaukia tokia taisykl: ten, kur sinoptik ir Jono evangelijos istoriniai duomenys skiriasi tiek, kad j nemanoma suderinti, patikimesn yra Jono evangelija.
Istorinis kontekstas
Istorinio konteksto dlei pirma keli istoriniai duomenys. Šventykloje per metus pasidarbuodavo 7000 kunig ir 10 000 levit. Prekyba aukojimui reikalingais gyvnais gyvuli augintojams ir pardavjams buvo pelninga, tebesitsianioje ventyklos statyboje dirbo 18 000 darbinink, amatinink ir pan. Visi buvo pavalds nedidelei pasiturini kunig ir pasauliei grupei, sudarytai vien i sadukiej. Jai taip pat priklaus ventyklos vyresnysis, kuriam buvo pavaldi ventyklos policija, taip pat trys ar keturi idininkai, penki ar ei ventyklos priirtojai, imanantys kulto ir teiss klausimus. Po Erodo mirties ir Archelajaus nualinimo romnai vadovauti Judjos gyventojams patikjo sadukiej aristokratijai ir vyriausiesiems kunigams. Pastariesiems buvo patikta pareiga laiduoti provincijoje ramyb ir viej tvark bendradarbiaujant su okupacine valdia. To neatliekantis vyriausiasis kunigas bdavo be ceremonij nualinamas.
Manoma, kad Jeruzalje anuo metu gyveno 80 tkst. gyventoj. Paschos vent i visos alies ir diasporos suplsdavo apie 400 tkst. piligrim. Kas turdavo gimini, apsistodavo perpildytuose namuose privaiuose ems sklypuose. Kiti sikurdavo u miesto sien balt palapini miesteliuose. Suprantama, kad tokioje grstyje kildavo neramum pavojus. Šventyklos aristokratija visomis igalmis stengdavosi ukirsti tam keli. Be to, per ventes savo bstin Jeruzal perkeldavo ir Pilotas su keliomis kohortomis romn legionieri.
Betanijos problema
Remiantis Hesemanno pateikiama rekonstrukcija, paskutin kart Jeruzal vsti Paschos Jzus patrauk apie 30-j met kovo vidur. Pakeliui sustojo Ujordans Betanijoje, kur kelias dienas pamokslavo piligrimams. Štai ia ir ikyla vadinamoji Betanijos problema.
Kaimelis tokiu pavadinimu tikrai egzistavo prie Alyv kalno, bet Ujordanje? Jau III a. po Kr. Origen trikd, kad ten nra itaip vadinamos vietovs. Nuo to laiko niekam ir nepavyko u Jordano tikimai identifikuoti gyvenviets, kuri evangelijoje vadinama „Betanija“. Hesemannas atkreipia dmes dom sprendim, pasilyt Naujojo Testamento tyrintojo Briano J. Capperio i Canterbury Christ Church University.
Capperis tikina, kad „Betanija“ i pradi buvusi ne kokia nors gyvenviet, bet institucija, esen socialins pagalbos nam bei gyvenviei tinklo dalis – beth anya, paraidiui: „varg namai“, kur esen „ordino“ nariai, remiami turting geradari, rpindavosi vargais. Tinklas buvs dalis esen siekio steigti nauj, teising ir dievobaiming visuomenin tvark, vadint „Naujja Sandora“.
Kas tie esenai? Tai vienas i trij sjdi, isikristalizavusi po pergalingo Makabiej sukilimo. Kiti du – sadukiejai ir fariziejai. Glaustai prisiminkime:
Sadukiejai (i hebr. saddiq – „teisusis“) nuo II a. pr. Kr. sudar krato aristokratij ir kilmingj kunig luom. 70 nari turiniame sinedrione jie turjo daugum. Atmet tradicij ir pripaino tik raytin statym – Tor. J galios centras ir tikjimo turinys buvo ventykla ir jos apeigos.
Jiems oponavo fariziejai (i hebr. perushim – „atskirieji“), kil i chassidim, „pamaldij“, kartu su Makabiejais kovojusi dl ventyklos. Bet paskui jie atmet valdov eim ir sadukiej elit kaip per daug prisitaikanius. Skrupulingai laiksi Toroje nurodyt valgio ir varumo nuostat, taip pat 613 valgio ir varumo sakym, pateikt Halachoje, „sakytinje Toroje“, t. y. tradicijoje.
Esenai (i aram. chase – „pamaldus“) irgi kilo i chassidim sjdio, taiau valdantiesiems buvo dar nepakantesni u fariziejus. Uzurpatoriumi laik ir karali ne i Dovydo nam, ir vyriausij kunig, kilus ne i Aarono gimins. Tai, kad vyriausiasis kunigas i Hasmonj gimins ir sadukiejai kontroliavo Jeruzal ir ventykl, j steigjas, „teisumo mokytojas“, laik laikina blogio jg pergale prie mesijo atjim.
Esenai, ties sakant, lauk dviej mesij – tikrojo yd karaliaus, galinio kilti tik i Dovydo nam, ir tikrojo vyriausiojo kunigo (kunigo mesijo), kilsianio i Aarono nam. Hesemannas atkreipia dmes, kad esenai, trokdami laiku atpainti ir paremti abu mesijus, palaik artimus ryius su Dovydo ir Aarono palikuoni eimomis, vadinasi, turjo inoti apie Jz ir Jon Kriktytoj nuo j gimimo. Hesemannas taip pat atkreipia dmes, kad Juozapas Flavijus esen bendruomen apibdina kaip vlesni krikionikj ordin pirmtak: esenai niekin turtus, bendrai dalijsi nuosavybe, kiekviename mieste bta bendruomenini nam, kur esenas galdavo rasti visk, ko reikia gyvenimui. Be to, jie rpinsi vargais.
Hesemannas taip pat mini, kad viename esen ritinyje, rastame Kumrano olose, kalbama apie tris vietoves, kurtinas rytus nuo Jeruzals, kur tapusieji nevariais galt apsivalyti ir pralaukti nustatyt laik, kol jiems bus leista engti ventykl. Visus reikiamus kriterijus, tokioms vietoms keliamus vadinamajame „Šventyklos ritinyje“, atitinka trys gyvenviets pietrytiniame Alyv kalno pakratyje: En Šemeas, Betfag ir Betanija. Pro ias gyvenvietes kelias i Jericho ved Jeruzal, kur rinkdavosi didiuma piligrim, norini ivengti kelions per agresyvokai nusiteikusi Samarij. Todl sptina, kad btent ia esenai buvo steig savo „Naujosios Sandoros“ „socialines stotis“. ia piligrimai galdavo pasiruoti engti ventykl ir ia tikriausiai taip pat bdavo rpinamasi vargais. Pasak Capperio, tokie namai buv vienu metu piligrim namai, varg virtuvs ir ligonins.
Kas t patvirtina? Pirma, evangelijose minimi Betanijos prie Alyv kalno gyventojai: Lozorius ir jo seserys Marija ir Morta. Visi drauge gyveno celibatikai. Suaugusiajam nevesti ar neitekti tarp yd daugiau negu neprasta, galiausiai ankstyva santuoka ir vaik gimdymas laikyti tiesiog pareiga Dievui. Vienintel iimtis buvo esenai, pasak Juozapo Flavijaus, santuok menkai vertin ir daugiausia gyven celibatikai.
Antra, Simonas Raupsuotasis, kurio namuose yra viejs Jzus. Tai, kad Simonas Raupsuotasis Betanijoje turjo namus, patvirtina gyvenviets kaip esen kolonijos, skirtos kulto poiriu nevariesiems, pobd. Ir nesvarbu, kad Simonas buvo fariziejus, mat esenai simpatizavo fariziejams, j bendras prieininkas buvo sadukiejai.
Treia, 1951 m. Betanijoje dominikon archeologas tvas Pierre‘as Benoit atrado didel mikv, panai aptiktas Kumrane ir Jeruzals esen kvartale. renginys buvo per didelis, kad bt buvs skirtas asmeniniams tikslams. Viskas rodo, kad mikva priklaus esen piligrim namams.
Visikai galimas daiktas, kad kita beth anya, skirta Jeruzal keliaujantiems maldininkams, buvo rytiniame Jordano krante prieais Jerich, teikus ger prog iame paskutiniame piligrimins kelions etape dvasikai ir knikai apsivalyti ir prireikus pasinaudoti esen socialins rpybos paslaugomis.
Lozoriaus priklimas i numirusi
Ujordans Betanijoje Jz i Betanijos prie Alyv kalno pasiekia praymas skubti pagalb susirgusiam Lozoriui. Jzus dvi dienas udelsia. Kodl? Gal kad jau buvo sumans duoti sukreiant enkl, nedviprasmikai atkreipiant dmes jo mesijikum. Taip ir vyksta. Anot Jono, daug yd tikjo, garsas apie tai, matyt, pasiek ir Jeruzal. Sunerimo ir ventyklos vyresnyb. Ko jau ko, bet neramum, kuriuos galjo sukelti kandidatas mesijus, ji tikrai netroko. Be to, pasak Jono evangelijos, Jzus jiems jau seniai buvo inomas kaip ramybs drumstjas, tereikia prisiminti prekiautoj ivarym i ventyklos vieosios veiklos pradioje prie trejus metus. Veikiausiai tas faktas ir tapo dingstimi surengti teismo proces.
Aptardamas Lozoriaus priklim, Hesemannas atkreipia dmes vien smulkmen, dar kart patvirtinani Jono evangelijos tikslum. Toje vietovje uolienoje ikalti tolns pavidalo kapai, datuojami I a., bdavo akmenimis ne uritinami, bet ukiami. Tad Jono evangelijoje vartojamas odis „nuimti“ (paodiui: „nukelti“), o ne „nuritinti“ labai tiksliai atitinks istorin realyb.
Lozoriaus priklimo i numirusi vykis, buvs lyg sprogmuo Mesijo laukimo kaitintoje aplinkoje per ventes, per kurias suplsta iki puss milijono tikinij, tikrai galjo paskatinti ventyklos vyresnyb imtis veiksm. Taigi, pasak Jono, suaukiama teismo taryba. Štai ia ikyla suderinamumo su sinoptik duomenimis problema – kada buvo suaukta teismo taryba, pasmerkusi Jz myriop: po Lozoriaus priklimo, kaip rao Jonas, ar po Jzaus sumimo, kaip teigia sinoptikai?
Kada buvo suauktas sinedrionas?
Anot sinoptik, teismo taryba Jzaus teisti nakt susirinko Kajafo namuose, Jz nakt sumus Alyv kalne. Jonas, prieingai, teigia, kad Jz pirma tardo Anas, paskui Kajafas, tada Jzus ikart perduodamas Pilotui. Lemtingas sinedriono posdis, kai nutarta Jz nuudyti, anot Jono, vyks tarp Lozoriaus priklimo ir Jzaus patepimo Betanijoje.
Hesemannas tvirtina: formalus teismo procesas su galiojaniu nuosprendiu negaljo vykti nakt po Jzaus sumimo, nes bt prietaravs yd teisei ir paproiams. Toks teismo tarybos posdis bt turjs vykti Aptaytj akmen salje arba atitvertoje Karalikosios kolon sals zonoje ventyklos rajone. Tos vietos nakt prieinamos tik budintiems levitams. Be to, naktiniai teismo posdiai bt prietarav paproiams. Negana to, sprendimai, susij su mirties bausme, niekada nebdavo priimami apklausos dien, visada tik kit dien. „Dl ios prieasties teismo procesai, susij su mirties bausme, niekada neturi vykti dien prie ab ar dien prie vent“, – nurodoma Minoje. O penktadienis, pagal yd skaiiavim, prasidjs ketvirtadienio vakar, buvo diena ir prie ab, ir prie Paschos vent.
Pasak Hesemanno, Lukui kai kurie neatitikimai tikriausiai krito akis, nes jis teismo proces nukelia ryt ir neubaigia jo nuosprendiu. Bet tada tampa nemanoma sutilpti realistik chronologin laikotarp. Per eias valandas turi vykti per daug vyki: sinedriono posdis, Jzaus perdavimas Pilotui, jo pirmasis tardymas, vedimas pas Erod, antras pokalbis su Pilotu, pasmerkimas, nuplakdinimas, kryiaus neimas ir nukryiavimas.
Hesemannas atkreipia dmes, kad btent todl yd istorikas Geza Vermesas padar ivad, jog anos nakties vykius tikinamai perteikia vienintelis Jonas, kuris „remiasi patikimesne tradicija… Jo chronologinis planas prasmingas, o sinoptik ne.“
Tolesni vykiai
Pasak Jono, teismo taryba, igirdusi apie Lozoriaus priklim, nutar Jz nuudyti. Suinojs apie pavoj, Jzus pasitrauk miestel, vadinam Efraimu (Jn 11, 54). Ši vietov, iandien vadinama et-Taijibe, yra u 20 kilometr iaurs rytus nuo Jeruzals. Gyvenviet sikrusi ant vienos virns rytiniame kalnyno laite. I ten atsiveria platus vaizdas pietus ir galima i tolo pastebti persekiotojus. Tai dar viena labai realistikai tiksli Jono evangelijos detal.
Jzus pasitraukia, inoma, ne i baims. Jis pats yra nustats savo mirties valand – penktadien, kai ventykloje skerdiami avinliai, – tad per ankstyvas aretas ir mirtis bt tiesiog sugriov jo planus.
Sekmadien, 30-j met balandio 2-j, „eioms dienoms belikus iki Velyk“ pagal Jon (12, 1) arba porai dien pagal sinoptikus (Mt 26, 1 ir Mk 14, 1), Jzus grta Betanij prie Alyv kalno. Dabar Simono Raupsuotojo namuose vyksta tai, k brit Naujojo Testamento tyrintojas Brianas J. Capperis vadina Jzaus patepimu karaliumi.
ia pravartu tarti kelet odi apie Jzaus santykius su esenais. Jei esenai ities atidiai stebjo Dovydo ir Aarono palikuoni eimas, nordami i anksto identifikuoti galimus kandidatus mesijus, tai bent nuo tada, kai pradjo veikti vieai, Jzus tikrai turjo atsidurti tarp j.
Pasak Carsteno Peterio Thieds, slyio tarp Jzaus ir esen neabejotinai bta jau vien todl, kad Jzus troko ukalbinti visus ydus ir j sjdius, tarp j ir esenus. Taiau Jzus dl savo laikysenos, pavyzdiui, abo atvilgiu esenams turjs atrodyti pavojingas liberalas, su kuriuo btina kovoti. Thied teigia, jog ne be pagrindo danai spjama, kad esenai, Naujajame Testamente inyrantys kaip „erodininkai“, Jzaus prieininkai, visada pasirodo su fariziejais, bet niekada – su sadukiejais. Thied priduria, jog tik po prisiklimo ankstyvoji krikioni bendruomen patrauk dal esen savo pus.
Taiau jei Lozorius, Marija ir Morta priklaus esen bendruomenei, kaip tikina Capperis, tai scena po Lozoriaus priklimo i numirusi, kai Marija ipyl ant Jzaus tepalo (Mk 14, 3; Jn 12, 3), vis dlto rodo, kad esen nusistatymas Jzaus atvilgiu ma maiausiai nebuvo vieningas ar bent pakito anksiau – kad ir po Lozoriaus priklimo i numirusi ir iki Jzaus paskutinio engimo Jeruzal. Tepalo buvo „svaras“, kiekis didokas, o ir kainavo nemaai – tris imtus denar. Ši suma atitinka padienio samdinio metines plaukas. Jei Lozorius, Marija ir Morta tarnavo esen karitatyvinje staigoje, tai suprantamesn tampa ir mokini pastaba, kad tuos pinigus bt buv geriau idalyti vargams, t. y. panaudoti karitatyviniais tikslais nam veikloje.
Anot Capperio, Marija iuo savo veiksmu atliko karalikojo patepimo ritual itaip paskelbdama, kad Jzus i Nazareto tikrai ess Mesijas, Pateptasis, igelbsiantis pasaul. Capperis rao: „Marija paskelb Jz varg Mesiju, esen karitatyvini staig Judjoje tinklo, turjusio padti pamat naujai, teisingai visuomeninei tvarkai, vadintai Naujja Sandora, galva.“ Marija tokio veiksmo tikrai negaljo atlikti, pirma negavusi savo bendruomens pritarimo. Sunku pasakyti, kiek pagrstas toks spjimas, taiau samprotavimai apie esen namus ir Jzaus santyki su esenais gija tikrai domi.
Jei tiesa, kad Betanija prie Alyv kalno buvo paslaug piligrimams centras, galima sivaizduoti, kad tomis dienomis jis buvo prigrstas Jeruzaln plstani maldinink. Lozoriaus priklimas tebebuvo vieias vis atmintyje, ir galima sivaizduoti, kaip jie visi turjo degti viltimi, kad pagaliau sulauk Mesijo.
engimas Jeruzal
Kit dien, pirmadien, 30-j met balandio 3-ij, Jzus kaip pateptasis Mesijas – Karalius engia Jeruzal. Sptina, kad jis ir jo mokiniai esen gyvenviets didiojoje mikvoje atliko ritualin apsiplovim. Jeruzal jis pasiek keliu per Betfag, dar vien esen gyvenviet.
Pakeliui pasiunt mokinius kaim (galbt priklausant tai paiai esen bendruomenei), kad atvest asiliuk, ant kurio jojo ipildydamas Zacharijo pranayst apie ateinant taikos karali: „Didiai digauk, Siono dukterie, garsiai kryktauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis iauktintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asils jauniklio“ (9, 9).
Gali bti, kad j lydjo ne tik mokiniai, bet ir siaudrin bei digaujantys esen „varg nam“ gyventojai, ir ten apsistoj piligrimai: „Taigi dabar liudijo apie j minia, buvusi su juo, kai jis paauk Lozori i kapo ir prikl i numirusi“, – tikina Jonas (12, 17). Palydos usidegimas, garsas apie Jz ir inscenizacija, galimas daiktas, ukrt ir mones Jeruzalje.
Entuziastingo sutikimo scen savo knygos „Jzus i Nazareto“ II dalyje visais aspektais puikiai igvildeno popieius Benediktas XVI. Jzus buvo sutiktas kaip lauktasis Mesijas, atjs ipildyti savo tikrosios paskirties. „Atjo valanda, kad bt palovintas mogaus Snus“, – pasak jis vienoje i paskutini viej kalb helenistams. Mokiniai tikriausiai tai suprato kaip uuomin apie greit triumf ir nelabai kreip dmes tolesnius Jzaus odius apie paklim nuo ems (plg. Jn 12, 23; 32). Niekas dar n nenutuok, kad per i Paschos vent jis bus tikrasis paaukotas avinlis.
Sambrzdis Jzaus jau tykaniai ventyklos vyresnybei turjo sukelti nerim. Todl Jzus, engs Jeruzal, greitai pasialino nuo minios. Jonas nieko nemini apie prekiautoj ivarym, mat tai vyko, jo teigimu, Jzaus vieosios veiklos pradioje. Turint prie akis vis kontekst, Jono versija ia irgi atrodo tikimiausia. Artimiausias dienas Jzus praleido Betanijoje, ventykl aplankydamas tik lydimas keturi artimiausi mokini – Petro, Jokbo, Jono ir Andriejaus (Mk 13, 2). Grdamas vakare atgal pakeliui jis jiems pranaavo apie karus, persekiojimus ir galiausiai apie savo sugrim.
Datavimo problema
Skaitytojui akis krinta prietaringi chronologiniai duomenys evangelijose. Štai sinoptikai sekmadien vardija kaip likus „porai dien“ iki Velyk (plg. Mk 14, 1). Taigi tuo remiantis Paschos vent turjo bti jau antradien. Jzaus mokiniai „pirmj Neraugintos duonos dien, kai aukojamas Velyk avinlis“, teiraujasi Jzaus, kur paruoti Velyk vakarien (Mk 14, 12; Mt 26, 17; Lk 22, 7). Labai keistas klausimas, nes ydai Paschos vakarien, seder, valgo tos vents ivakarse. Likusiomis ventins savaits dienomis valgoma tik „nerauginta duona“. Dar painiau pasidaro, kai Jono evangelijoje ydai Didj penktadien vengia Piloto pretorijaus, „kad nesusitept ir galt valgyti Velyk avinl“ (Jn 18, 28), o evangelistas vardija Jzaus nuteisimo laiko moment: „Buvo Velyk ivakars, apie et valand“ (Jn 19, 14).
Hesemanno akimis, tuos prietaringus duomenis paaikinti nesunku. Atradus esen ratij Kumrano olose, paaikjo, kad Jzaus laik Jeruzalje taikyti du kalendoriai:
a) Egzistavo Sauls kalendorius, juo naudojosi esenai. Pagal j kiekvienas mnuo visada prasiddavo treiadien. Taigi nisano 15-oji, pirmoji Neraugintos duonos vents diena, visada bdavo treiadienis, o Paschos vakarien bdavo valgoma antradienio vakar. Toks kalendorius teik vien didel privalum: pasirengimo Paschai diena, kai skerdiami avinliai, niekada nesutapdavo su abu, ir taip ivengta su tuo susijusi komplikacij.
b) Oficialioji Jeruzal, t. y. ventykla, taik Mnulio kalendori. Remiantis iuo kalendoriumi, nisano 1-oji prasiddavo su pirma pavasario jaunatimi, o nisano 15-oji atitikdavo pirm pavasario pilnat. 30-aisiais metais nisano 15-oji sutapo su balandio 8-ja – abu. Aukojimo avinliai ventykloje buvo skerdiami ivakarse – penktadien. Penktadienio vakar valgyta ir seder vakarien. Turint prie akis ventyklos kalendori, mokini klausimas „pirmj Neraugintos dienos dien“ (pagal esen kalendori), treiadien, kur paruoti Velyk vakarien, tampa suprantamas ir prasmingas.
Jzus nevent nei esen, nei fariziej bei sadukiej seder vakariens, jis net visikai atsisak avinlio aukojimo, nes pats turjo tapti paaukotu avinliu.
Jzus mokiniams nurodo: „Eikite miest. Ten jus sutiks mogus, vandens soiu neinas. Sekite i paskos ir, kur jis nuves, sakykite nam eimininkui: ‘Mokytojas liep paklausti: kur man skirtoji men, kurioje su mokiniais galiau valgyti Velyk vakarien?’ Jis parodys jums didel auktutin kambar…“ (Mk 14, 13–15).
Kas galjo bti tas mogus, neinas vandens soiu? Hesemanno atsakymas toks pat, kaip Carsteno Peterio Thieds knygoje „Petras“, beje, Katalik interneto tarnybos ileistoje ir lietuvi kalba. Pasak Thieds, „tai tikrai keistokas apibdinimas. Sykiu tas poymis turi pakankamai kristi akis, kad bt manoma identifikuoti. Kiek inome, anuomet vanden neiodavo tik moterys, ir paprastai ant galvos. Vyrai vanden neiodavo maiuose po paastimi, ir tai tik tarnai bei vergai. Kadangi ia vanden nea vyras sotyje, sptina, jog jis priklauso bendruomenei, kurioje nra nei moter, nei tarn ar verg, bet kuri yra pakankamai didel, kad galt ilaikyti svei namus. Tuometinje Jeruzalje tai galjo bti vienintel grup – esenai, be tarnaii, tarn ir verg celibatikai gyven ugdymo centruose Kumrane ir Jeruzalje“ (p. 97).
Taigi vl esenikasis pdsakas. Pasak Hesemanno, Jzus ia pasinaudojs savo ryiais tarp esen. Visikai galimas dalykas, turint prie akis tai, kas apie tuos ryius pasakyta anksiau. Paiekomas ventyklos vyresnybs, Jzus galjo imtis tam tikr saugumo priemoni. Bet, anot Hesemanno, pasirinkti Paskutinei vakarienei esen svei namus Jz paskatinti galjo ir kiti sumetimai: a) kadangi esenai jau buvo atvent seder vakarien, visos patalpos ir namai buvo kultikai vars, t. y. jau po ivalymo ceremonijos, lydimos tam tikr mald; b) tik ia buvo nuo antradienio vakaro likusios paaukot avinli msos ir neraugintos duonos, kurios Jeruzalje buvo manoma gauti tik penktadien; c) be to, nisano 16-oji isiskyr tam tikra simbolika: t dien ventykloje kaip deginamoji auka bdavo atnaaujamas omer, pirmasis naujo derliaus jav pdas, taigi tai bdavo padkos u duon vent (o „Eucharistija“ ir reikia ne k kit, kaip „dkojim“).
Taigi Paskutin vakarien, pasak Hesemanno, vyko nisano 16-j pagal esen kalendori, nisano 13-j pagal oficial yd kalendori, 30-j met balandio 6-j pagal ms kalendori.
Paskutin vakarien
Jzus su mokiniais Paskutin vakarien valg Jeruzals esen kvartale. Tai rodo ne tik mintas Jzaus paliepimas mokiniams surasti vyr, nein vandens soiu, bet ir pati Paskutins vakariens sals vieta, kuri 2009 m. gegus 12 d. aplank popieius Benediktas XVI. Paskutins vakariens sal yra u 200 metr iaur nuo buvusi Esen vart tame kvartale, kuriame gyveno esenai.
Juozapas Flavijus, anot Hesemanno, teigia, kad esen sekta rm Erod Didj, mat tas nuo valdios nualino esen nekeniamus Hasmonjus. Erodas jiems dovanojs itis miesto dal, kur ved atskiri vartai, vadinamieji Esen vartai. Esen kvartalas buvo miesto pietvakariniame kampe, kur vakarin siena susikerta su pietine. 1977 m. benediktin archeologas Bargilas Pixneris atrado Erodo laik vart likuius tuometinje Jeruzals sienoje ir rod, kad jie sienoje buvo rengti vliau, nei buvo pastatyta pati siena, – matyt, todl, kad esenams reikjo atskiro jimo savo kvartal. vairs vlesni archeologiniai kasinjimai nedviprasmikai patvirtino, kad toje teritorijoje gyventa esen.
Taigi Paskutin vakarien Jzus vent esen svei namuose. Hesemannas pastebi, kad Jzaus itin liberali praktika turjo i pradi atstumti daug konservatyvi sektos sekj. Taiau, kita vertus, esenai turjo ir suprasti, kad atjus Mesijui visa bus kitaip. Juk grietos kultinio varumo taisykls buvo tik pasirengimas artjaniai Dievo Karalystei ir nebegalios stojus malons ir atleidimo metui. O Jzus, kaip Dovydo palikuonis, buvo rimtas kandidatas mesijus. Negana to, parod jiems daug savo mesijikumo enkl.
Hesemannas atkreipia dmes Mt 11, 5, kur Jzus atsako Jono Kriktytojo mokiniams, ar jis tas, kuris turi ateiti: „…aklieji praregi, raiieji vaikioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama Geroji Naujiena.“ Vienas ketvirtoje Kumrano oloje atrastas fragmentas kone odis od sutampa su ta itara: „Jis… atvers akliesiems akis, itiesins sulenktuosius… igydys mirtinai serganius, prikels mirusiuosius, keniantiems skelbs gerj naujien.“ Jzus savo darbais esenams tarsi prikiamai rod ess Mesijas. Jei Capperio hipotez teisinga, sivaizduokime, kokio poveikio enklas turjo bti Lozoriaus priklimas esen kolonijoje. Galbt btent tai galutinai ir nulm spjam Jzaus patepim Karaliumi Betanijoje.
Anot Hesemanno, tai, kad Paskutin vakarien buvo veniama esen svei namuose, paaikina, kodl dalyvavo mokiniai, bet ne moterys, nuolatos lydjusios Jz. Pagal esen ordino taisykles moterys negaljo dalyvauti bendruomenikuose valgymuose. T taisykli fone suprantamesnis tampa ir mokini ginas, kas didesnis, mat jose nustatyta grieta seka ustalje: „Kunigai sdi pirmieji, paskui vyresnieji, likusieji kiekvienas pagal savo rang“, – raoma viename i Kumrano ritini. Ir toliau: „Paruous valg… kunigas tesukalba palaiminim itiess rank vir duonos ir vyno pirmien.“
Savaime suprantama, engiant esen kvartal pirma reikdavo atlikti prastinius ritualinius apsiplovimus, galbt net Bargilo Pixnerio atkastoje esen mikvoje prie Esen vart. Galimas daiktas, kad apie tokias ritualines maudynes Jzus usimena prie mokini koj mazgojim itardamas odius: „Kas isimauds, tam nra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti“ (Jn 13, 10).
Pasak autoriaus, evangelijose usimenama ir apie mokini „sdjimo“ tvark. Paprastai vadinamasis triclinium, trys stalai, bdavo sustatomi arklio pasagos forma. Mokiniai guljo ant j, kiekvienas pasirms ant kairs rankos. Jzus um „pirm viet“ kairje puslankio pusje. Greta jo sitais Jonas ir Petras – abu garbingose vietose. Kiekvienas guldavo savo kaimyno paonje, atgrs j nugar. Norint k nors iam pasakyti, kad kiti to neigirst, jam tereikdavo lotelti atgal ir pasukti galv.
Jonas, mokinys, kur Jzus „myljo“ (Jn 13, 23), um viet, tradicikai skirt snui. Jei tiesa, kad, pasak Euzebijaus, Ireniejaus, Klemenso ir kit ankstyvosios krikionybs autori, Jonas Efeze mirs natralia mirtimi netrukus po 100-j met, vargu ar jis bt perkops daugiau nei devyniasdeimt met. Tad Paskutins vakariens metu jam galjo bti 16 ar 18 met, savotikas Benjaminas tarp apatal, kurie visi jau buvo subrend vyrai. Galbt dar ir dl to jauno amiaus Jzus kryiaus papdje patikjo jam savo motin.
Paskutins vakariens metu i patalpos pasialina Judas Iskarijotas. Šventyklos policija nedrso vieai suimti Jzaus vengdama galimo sujudimo ir maito. Todl Judo pasisilymas atvesti policij nakvyns viet buvo labai priimtinas. Veikiausiai dl didels grsties veni dienomis Betanijoje Jzus i ten persikl ol, priklausiusi privaiai alyvmedi plantacijai ir iaip naudotai kaip gat-emanim, alyvuogi spaudykla.
Judui pasialinus, Jzus steig svarbiausi Banyios sakrament – Eucharistij, simbolikai ubgdamas priek savo kno paaukojimui ir kraujo iliejimui Didj penktadien. Per Paskutin vakarien Jzus sukalbjo yd tradicin pessach-haggadah (Mk 14, 22) ir valg ubaig „Didiuoju Haleliu“ (Mk 14, 26), kur sudar 113–118 ir 136 psalms. Tada dvylika vyr ijo vsi nakt.
Pasak Hesemanno, jie pro Esen vartus nusileido atiaur Hinomo sln, simbolizavus ydams pragar. Ankstyvaisiais bibliniais laikais kanaanieiai ia savo dievams aukodavo vaikus. emiau Vandens vart jis susikirsdavo su Kedrono upelio slniu, kuriuo iem tekdavo vanduo, kaip vlgi labai tiksliai pastebi Jonas (18, 1, paodiui veriant: „iemos upelis“). ydai t sln vadino ir Josafat slniu, paodiui: „Dievas teisia“. Jis driekiasi tarp ventyklos ir Alyv kalno, kurio laitai dar ir dabar nusti yd kap.
Hesemannas rao: „Pakelje trys akmeniniai kunig kapai i Hasmonj ir Erodo laik. Nakt, kai Jzus buvo iduotas, j balkvas kalkakmenis blykioje pilnaties viesoje turjo boluoti itin vaiduoklikai. Tolumoje lojo unys. Ore tvyrojo kakas grsminga, bsim vyki nuojauta. Leisdamasis „teismo sln“, Jzus brovsi giliausi istorijos tams.“
Getseman
Viet, kur Jzus ikentjo didiausi mirties baim, vl tiksliausiai nurodo Jonas. Lukas pamini tik Alyv kaln (22, 39), Matas (26, 36) ir Morkus (14, 32) k, vadinam Getsemane, o Jonas dar patikslina „anapus Kedrono (iemos) upelio“ (18, 1). Getseman nebuvo tikrinis vardas, taip hebrajikai vadinta alyvuogi spaudykla, priklausiusi alyvmedi plantacijai. Alyvuogi spaustuvai paprastai stovdavo olose. Jei nemanome, kad Jzus su mokiniais altomis balandio naktimis ketino miegoti po atviru dangumi, galime tarti, jog galvoje turima btent tokia ola.
Tik Lukas, gydytojas, pamini medicinin smulkmen: Jzus prakaitavs krauju. Ilgai manyta, jog evangelistas ia vaizdingai sutirtina spalvas. I ties tai retas fiziologinis reikinys, vadinamas hematidrosis („prakaitavimas krauju“), pasitaikantis monms, apimtiems didiuls tampos (pvz., prievartavimo aukoms ar nuteistiesiems mirti). Dl didiuls vidins ir iorins tampos sutrkinja odos kraujagysls ir kraujas per poras iteka susimais su baims sukeltu prakaitu.
Savaime suprantama, kad Jzus jaut mirties baim. Taiau Benediktas XVI savo knygos „Jzus i Nazareto“ II dalyje nurodo dar vien veiksn, galjus Jzui kelti didesn kani nei mirties baim. Jis rao: „Kaip tik todl, kad yra Snus, Jis nepaprastai rykiai regi vis purvin blogio up, vis melo ir puikybs gali, vis blogio rafinuotum ir baisum <…>. Kaip tik todl, kad yra Snus, Jis visu gilumu pajauia siaub, vis purv ir bjaurast, kuri turs igerti i Jam skirtosios „taurs“ – vis nuodms ir mirties gali“ (p. 127). Dievo Snus, kuriam nieko nra bjauriau u nuodm ir blog, visa tai „turi imti savin, kad tai Jame bt pakirsta ir nugalta“.
Jzus suimamas ne be incident. Pasirodius ventyklos policijai, vienas mokinys – pasak Jono, Petras, – nukerta vyriausiojo kunigo tarnui Malkui aus. ia Hesemannas toliau i esms sutrauktai pakartoja interpretacij, kuri savo knygoje „Petras“ pateik Carstenas Peteris Thied (p. 72–73). Pasak Thieds, vardas Malkus yra nabatjikos kilms ir rodo auktesn tarno rang. Petras trumpu kalaviju nukerta jam dein aus. Tokiu veiksmu Petras ne mgina pasiprieinti ventyklos policininkams, bet atlieka simbolin akt, nukreipt prie vyriausij kunig. Mat tarnas atstovaudavo eimininkui. O, pasak Kun 21, 18, „kunigo tarnybos negali vykdyti tas, kurio knas ar veidas sualotas“. Be to, Petras taik dein aus, nes pagal anuometinius fizins alos atlyginimo nuostatus dein kno dalis bdavo vertingesn u kair. Pasak Thieds, „inia akivaizdi: Petras paskelbia vyriausij kunig esant netinkam vykdyti tarnyb“. Taip jis nori duoti enkl: „Vyriausiojo kunigo nebra, ventyklai niekas nevadovauja, dabar turi prasidti galutin mesijin kova.“
Jei tokia rekonstrukcija teisinga, tai itai rodo, kad Jzaus mokiniai nesuprato ar nekreip dmesio iankstines Jzaus uuominas apie jo laukiani kani. Jie ir juolab digaujanti minia, atlydjusi j Jeruzal, tikjosi, kad dabar Mesijas regimai sutriukinsis prieus ir steigsis Dievo Karalyst. Galima sivaizduoti, kaip turjo sutrikti Petras, kai, prieingai jo lkesiams, Jzus leidosi suimamas.
Tik Morkus mini jaunuol, kuris, nepaisydamas alio, „susisups vien drobul“, nusek paskui Jz, o ventyklos policijos paiuptas „isinr i drobuls ir nuogas pabgo“ (Mk 14, 51–52). Pasak Hesemanno, kai kurie egzegetai mano, jog tai buvs pats Morkus. Apie Mork inoma tik tiek, kad jis kils i Jeruzals pasiturinios eimos. Galbt jo tvams priklaus ir alyvmedi plantacija, ir jis oloje miegojo saugodamas, kad jos neuimt kiti piligrimai.
Vyriausiojo kunigo rmuose
Suimtas Jzus nuvedamas vyriausiojo kunigo rmus. Vyriausiasis kunigas Jzaus nukryiavimo metais buvo Kajafas, buvusio vyriausiojo kunigo Ano entas. Anas vyriausiojo kunigo tarnyb vykd 6–15 m. po Kr., kol buvo nualintas romn vietininko Valerijaus Grato. Nualinimo daugelis yd nepripaino ir toliau laik j teistu vyriausiuoju kunigu. Nuo tada jis veik kaip savotikas „pilkasis eminencija“, rpinsis, kad i tarnyba likt jo eimos rankose. Šei i atuoniolikos vyriausij kunig iki Jeruzals ventyklos sugriovimo buvo kil i jo klano.
Kaip minta, tai, kas tiksliai vyko 30-j met nakt i balandio 6-osios 7-j, sinoptikai ir Jonas pateikia skirtingai. Pasak tikimesns Jono versijos, teismo tarybos posdis, kuriame Jzus buvo pasmerktas myriop, vyks dar prie Jzui engiant Jeruzal.
Istorikai nesutaria, ar sinedrionas romn okupacijos laikotarpiu turjs teis vykdyti mirties nuosprendius dl religini nusiengim. Stepono umuimas akmenimis po trej met ir svetimautojos lauks likimas, nuo kurio j igelbjo Jzus, tartum rodo, kad toki teis jis turjs. Taiau konsulas Liucijus Elijus Sejanas kaip tik 30-aisiais, Jzaus mirties metais, Romoje prastm potvark, kuriuo ydams buvo udrausta vykdyti mirties bausmes. Tik 31 m. spal sinedrionas vl atgavo t privilegij. Tad iuo ribotu laikotarpiu visikai galioja Jono dti vyriausiajam kunigui lpas odiai: „Mums nevalia nieko bausti mirtimi.“ Vadinasi, sinedrionas, nutars, kad Jzus turi mirti, pirma dar turjo Jz praleisti pro romn teismo procedr.
Pasak Jono, Anas pirma atliko iankstin apklaus, paskui Jz tardiusio Kajafo strategija akivaizdi. Kad Pilotas apskritai susidomt Jzumi, j reikia paversti politiniu kurstytoju. religinius yd reikalus romnai nesikidavo. Taigi i grynai dvasins pretenzijos mesijus buvo sursta politin pretenzija sost. Tam dingst dav Mesijo titulo sutapatinimas su yd karaliaus titulu. Pasak Hesemanno, galimas daiktas, kad Lukas net perteikis kaltinimo rat paodiui: „Mes nustatme, kad itas kirina ms taut ir draudia mokti ciesoriui mokesius. Jis tvirtina ess Mesijas ir karalius“ (Lk 23, 2).
Pas Pilot
„I Kajafo rm jie nusived Jz pretorij“, – toliau rao Jonas (18, 28). Pilotas rezidavo itaiginguose Erodo rmuose Jeruzals auktutinio miesto vakariniame pakratyje. Greta, iandiens citadels teritorijoje, stovjo tvirtov su galingais boktais. ia sikurdavo romn legionieri kohorta, kai Romos vietininkas per ventes perkeldavo savo rezidencij Jeruzal. Dar viena kohorta sitaisydavo Antonijos pilyje iaurinje ventyklos zonoje. Stiprios karins pajgos leisdavo greitai ir veiksmingai sikiti kilus neramumams. Ypa didelis toks pavojus kildavo per Pasch, ydams minint savo ilaisvinim i Egipto vergijos.
Visais aspektais proces pas Pilot inarst popieius Benediktas XVI savo knygos „Jzus i Nazareto“ II dalyje (p. 148–161). Hesemannas apsiriboja vos keliomis pastabomis, bet ir i t paminsime tik tris.
Pirma, Pilot turjo liesti treiasis kaltinimo punktas. Mat tik romnai galdavo skirti karalius. Kiekvienas, savavalikai pasiskelbs karaliumi, automatikai tapdavo maitininku ir bdavo kaltinamas romn tautos ir imperatoriaus idavyste. U tok crimen laesae maiestatis nusikaltim pagal corpus juris civilis buvo baudiama mirties bausme.
Antra, Pilotas tardo Jz. Pasak Hesemanno, Pilotas nemokjo aramjikai, Jzus – lotynikai. Kokia kalba vyko tardymas? Hesemanno manymu, tikriausiai nekamja graik koine. Tai rodyt, kad Jzus mokjo graikikai.
Treia, akis krinta tam tikras Piloto svyravimas, nerytingumas, noras ivengti mirties bausms vykdymo Jzui. Toki Piloto laikysen, ms akimis, labai taikliai paaikino popieius Benediktas XVI. Jis mintoje knygoje rao:
„Taiau atrodo, kad Pilotas ios keistos asmenybs kakaip prietaringai isigando. Pilotas, inoma, skeptikas. Taiau kaip Antikos mogus jis vis dlto skaitsi su diev ar bent dievus panai btybi pasirodymo mogaus pavidalu galimybe. <…> Manau, jog su tokios Piloto baims galimybe reikia skaitytis: gal tame moguje tikrai slypjo kakas dievika? O gal J nuteisdamas jis ugavo dievikj gali? Galbt dabar teks laukti i galybi pykio? Manau, kad Piloto laikysen iame teismo procese paaikina ne tik tam tikras noras bti siningam, bet ir kaip tik tokie vaizdiniai“ („Jzus i Nazareto“, II d., p. 157).
Pasak Hesemanno, Pilot galutinai apsisprsti privert yd odiai: „Jei it paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus prieas“ (Jn 19, 12). Tai turjo pataikyti Pilotui skaudi viet. Mat jo padtis nebuvo tokia jau labai tvirta. Anksiau Pilotas Erodo rmus buvo lieps neti imperatoriaus paveikslus. Dl to ydai j apskund imperatoriui ir jis buvo priverstas paveikslus grinti Cezarj. Grasinimas vl bti apskstam imperatoriui j turjo neraminti, mat antras skundas galjo kainuoti pelning vietininko post. Imperatorius tikrai nebt pagailjs prefekto, rimtai neatsivelgusio tok sunk crimen laesae maiestatis nusikaltim. Taigi jam neliko nieko kita, kaip tik Jz pasmerkti myriop.
Tad Pilotas paskelbia baisiausi i vis nuosprendi: „Ibis in crucem – Eisi ant kryiaus.“ Pasak Jono, buvo pasirengimo Paschos ventei diena, „apie et valand“ (19, 13–14), arba apie dvylikt valand dienos ms laiku.
Nuplakimas
Evangelijose nevaizduojama, kokios kanios Jzaus lauk. Antikos skaitytojai tai patys puikiai inojo, nes nukryiuojama Romos imperijoje bdavo danai norint atbaidyti nuo pasiprieinimo.
Prie nukryiavim nuteistieji bdavo nuplakdinami. Jau vien to pakakdavo nuvaryti mog kapus. Nuogai irengtus nuteistuosius priridavo prie emos kolonos. Stovdami abipus nuteistojo, du liktoriai („teismo tarnai“) plakdavo, anot Horacijaus, „baisiais plakamaisiais biznais“. Tok bizn sudar medin rankena ir trys odiniai dirai, kuri galuose daniausiai bdavo pritvirtinti vininiai svarmenys. Atsivelgiant Mozs statym, Judjoje smgi skaiius buvo apribotas 39. Taiau ir to ne vienas nuteistasis nepakeldavo. Kiriai apnuogindavo kaulus, kitus plakdavo tol, kol imdavo virsti viduriai. Pasak Hesemanno, plakimo inventorius ir kiri kiekis Melo Gibsono filme apie Kristaus kani perdtas, taiau plakimo padariniai pavaizduoti tokie, kokie bdavo i tikrj.
Kryiaus kelias
Nuplakdintam Jzui ant pei buvo udtas kryiaus skersinis – patibulum, o prie jo priritos rankos. Jzus ne tik patibulum, o ne vis kryi, kaip danai vaizduojama, mat visas kryius bt svrs maiausiai 120 kg, ir net tviriausias nuteistasis nebt jo nuvilks per miest ne vien imt metr. Visi antikiniai altiniai liudija, jog nuteistieji per miest nedavo patibulum.
O ir patibulum svr 35–40 kg ir buvo pakankamai sunkus iauriai nuplakdintam Jzui. Taigi nenuostabu, kad jis suklupdavo. Todl kareiviai tiesiog paiupo i minios vien piligrim i Šiaurs Afrikos ir liep jam neti Jzaus skersin. Tai nebuvo kas nors neprasta. Tas vyras, vardu Simonas, kaip tik su snumis tikriausiai jo i „lauko“, t. y. i palapini miestelio vakarus nuo Jeruzals, ventykl.
Ar kelias bt prasidjs nuo Piloto pretorijaus, t. y. nuo Erodo rm, ar nuo Hasmonj rm, atstumas iki egzekucijos vietos siek madaug 600 metr. Paprastai romnai parinkdavo ilgesn keli gyvesnmis gatvmis, kad kuo daugiau moni pamatyt nuteistj ir sigsdint. Bet kuriuo atveju Jzaus kryiaus kelias ved pro senuosius Gennath, arba Sodo, vartus, Erodo pastatytus iaurinje miesto sienoje, o paskui pro naujuosius Efraimo vartus u miesto.
Golgota
Tai, kad Jzus buvo nukryiuotas u miesto vart, atitinka romn paprot. Pasak romno Kvintilijano, „kai kryiuojame nusikaltlius, pasirenkame judriausias gatves, kad kuo daugiau moni tai pamatyt ir imokt bijoti“. Jeruzalje romnai neturjo pastovios vietos mirties bausmei vykdyti, taiau vietov prie vakarinius vartus silsi jau todl, kad pro ia ventykl trauk piligrim minios. Gausius praeivius mini sinoptikai, Jonas irgi kalba apie daug yd.
Pasak Hesemanno, Sodo vart pavadinimas liudija tos vietovs paskirt Jzaus laikais. Netoli buvs Hiskijos vandens telkinys teik geras drkinimo galimybes. Jonas irgi patvirtina: „Toje vietoje, kur buvo nukryiuotas Jzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rsys“ (Jn 19, 41). Kasinjant i ties atrasta I a. kap. Tai rodo, kad tuo metu ta teritorija buvo u miesto sienos, nes pagal yd nuostatus kapas turi bti ne ariau kaip 25 metrai nuo miesto.
1967 m. ledi Kathleen Kenyon, 1970–1971 m. Ute Lux ir vairs nuo 1960 m. prancz, brit ir Izraelio archeolog atlikti kasinjimai toje vietovje parod, kad ta vietov nuo akmens amiaus iki Hasmonj laikotarpio buvo akmen skaldykla. ia bdavo igaunamas brangus meleke kalkakmenis. Ilgainiui igaunamo akmens kokyb suprastjo, todl skaldykla apleista. Anot Hesemanno, liko tik pailgas, pusmnulio formos, madaug atuoni metr ilgio, trij ploio ir penki metr aukio strampas, „akmuo, kur statytojai atmet“. Dl pilkumo ir apvalios formos jis vadintas Golgota (hebr. gulgolet, aram. golgolta, „kaukol“). Ant jo ir buvo nukryiuotas Jzus su dar dviem nuteistais nusikaltliais.
Nukryiavimas
Danas sivaizdavimas, kad nukryiuojant nuteistasis paguldomas ant gatavo kryiaus, prikalamas ir tada kryius sunkiai pakeliamas, yra klaidingas. Romnai, garsj praktikumu, darbuodavosi daug spariau ir naiau. Romn autorius Artemidoras nukryiavim palygino su buri paklimu ant laivo stiebo.
Kryiaus stulpas (stipes) jau stovdavo tvirtai varytas pagrind. Nuteistj, atvaryt su priritu patibulum, tereikdavo tik utempti ant stulpo vir. Tai atlikdavo egzekucin komanda, kuri sudarydavo keturi legionieriai ir imtininkas (centurio). Patibulum uklus ant stulpo ar pritvirtinus prie jo lynais, prie medio dar bdavo prikalamos pdos.
Kadangi Jzus nepajg toliau neti skersinio, budeliai nupjov virves, kuriomis jis buvo priritas prie jo, ir dav j neti kitam. Taigi nukryiavimo vietoje Jzaus lauk skausmingesnis nukryiavimo variantas. ia prie skersinio buvo prikalti jo rieai. Anatomikai stabiliausias takas, kuriuo patyrs budelis galdavo pasinaudoti, yra vadinamasis karpalinis kanalas (canalis carpi). Šiuo kanalu eina sensorinis ir motorinis vidurinysis nervas. Skausmas, sukeliamas j paeidus, tiesiog nepakeliamas. odis excruciare lotyn kalboje reik didiausi sivaizduojam mogaus kani, pragarik kankinim. varius vinis per t nerv skausmas nesibaigdavo. Tada vinimis pritvirtintas prie skersinio knas bdavo pakeliamas vir. I skausmo prikaltasis net susiriesdavo, romnai t akimirk vadino „nukryiuotojo okiu“. Tuomet aukos pdos bdavo vinimis prikalamos prie stipes. Nuo to momento nelaimingajam sulig kiekvienu oro kvpimu belikdavo tik toks pasirinkimas: arba remtis ant skausmo deginam pd, kad palengvt platak apkrova, arba saugoti pdas pakeliant dar didesn viduriniojo nervo keliam skausm. Paeminimo dlei nukryiuotieji Romos imperijoje ant kryiaus kabodavo paprastai nuogi, taiau Judjoje bdavo atsivelgiama yd religinius jausmus ir laikomasi Minos nurodymo, kad vyras pridengtinas i priekio.
Jzus ant kryiaus
Evangelija perteikia septynis Jzaus pasakymus ant kryiaus. Pasak Hesemanno, ir tai yra labai daug, turint prie akis nepakeliamas kanias. Autorius atkreipia dmes, jog Minoje nurodyta, kad vykdant mirties bausm nuteistajam leidiama igerti vyno su grdeliu smilkal, idant jis netekt smons. Morkus pabrtinai mini, kad Jzui buvo pasilyta mira atmieto vyno (15, 23), taiau jis atsisak. Tai rodo, kad Jzus norjo visa ikentti bdamas skaidrios smons.
Hesemannas primena, jog Jzus meldsi 22-ja psalme, labiausiai sukreianiu vilties liudijimu didiausio apleistumo valand. Jis taip pat atkreipia dmes, kad psalm puikiausiai iliustravo kryiaus vyksm ir Jzaus bkl. ia ir vl galime parekomenduoti atitinkamas vietas i Benedikto XVI knygos „Jzus i Nazareto“ II dalies.
„Tenai stovjo indas, pilnas perrgusio vyno“ (Jn 19, 29) – dar viena labai tiksli Jono pastaba. Romos legionams galiojo taisykl, kad kiekvienas padalinys, turjs uduot u kareivini sien, privaljo netis grimo savotikoje bendroje gertuvje. Tas skeus – Jonas pavartoja tiksl graikik karin atitikmen – buvo pripildytas posca, acto ir vandens miinio, pigaus ir gerai numalinanio trokul. Indas paprastai bdavo udaromas kempine. Pasak vis keturi evangelist, vienas kareivis t kempin, primirkusi posca, ant lazdos pasil Jzui.
Visuose antikiniuose altiniuose paliudyta, jog nukryiuotajam pakanka vienintelio gurknio vandens, kad irdis beregint sustot. Patyr romn budeliai tuo pasinaudodavo, kai budti prie nukryiuotj jiems prailgdavo, ir jie sumanydavo t laik sutrumpinti.
Tai nutiko apie 15 valand ms laiku, kaip tik tuo momentu, kai ventykloje pjaunami Paschos avinliai. Scena turjo atrodyti iurpokai. Jau tris valandas krat gaub tamsa. To prieastis buvo ne sauls utemimas, – to negaljo bti, nes Paschos vent visada vykdavo per pilnat, – bet Jeruzalje baland danai pasitaikantis meteorologinis reikinys – dykum vjas khamsin, taip pat vadinamas „juoduoju pietryiu“. Jis pakelia tiek daug smlio, kad tas utemdo saul. Legionieriams, nepratusiems prie Jeruzals oro, tai turjo padaryti spd. Galbt dl to imtininkas, susiejs gamtos reikin su Golgotos vyksmu, suuko: „I tikro itas mogus buvo Dievo Snus!“ (Mk 15, 39).
Numimas nuo kryiaus ir palaidojimas
Dabar reikjo paskubti. Nukryiuotieji Romos imperijoje gsdinimo tikslais ant kryiaus kabodavo itisas dienas, paskui bdavo uveriami emmis ar atiduodami susti unims. Taiau Judja buvo iimtis. Romnai pais yd religini jausm, o tiems Toroje buvo nurodyta: „Jei mogus bus padars nusikaltim, vert mirties bausms, ir, bausm vykdius, pakabinsi jo lavon ant medio, jo knas neturi likti ant medio vis nakt. Palaidosi j t pai dien“ (st 21, 22–23). Juozapas Flavijus irgi patvirtina, kad ydai nukryiuotj lavonus nuimdavo ir palaidodavo iki sauls nusileidimo.
Šios uduoties imasi fariziejus Nikodemas, inojs, kad vienas bendramintis teismo tarybos narys, Juozapas i Arimatjos, prie pat bausms vykdymo vietos turi kap viename i sod, tikriausiai todl netoliese esantys miesto vartai kadaise pavadinti Sodo vartais.
Bet prie nuimant kn, reikjo konstatuoti mirt. Ta pareiga tekdavo egzekucins komandos imtininkui, atsakingam u skland uduoties vykdym. Vienas kareivis perdr Jzui ietimi on, „ir tuojau itekjo kraujo ir vandens“. Nors kritikai nusiteik egzegetai vis neigdavo io veiksmo istorikum dl slypinios teologins simbolikos, vis dlto Jonas ir ia nepriekaitingai tikslus. Anot Hesemanno, t iandien patvirtint kiekvienas teismo medicinos ekspertas. Po kelias valandas trukusi traumini skausm, lydim kratutins apkrovos kraujotakai, irdies maielis prisipildo serumo. Legionierius durdamas paeid pericardium, kur kaupsi vandeningas serumas, ir nuo smgio ar irdies sienels plyimo irdis sustojo.
Pamat, kad Jzus nebegyvas, legionieriai jam koj nelau, kaip kitiems dviem nukryiuotiesiems. Ši aplinkyb daugeliui danai irgi atrodydavo tartina. Anot Hesemanno, niekur kitur Romos imperijoje crurifragium, „koj lauymas“, nepraktikuotas. Teigta, kad Jonas koj sulauym kitiems dviem nukryiuotiesiems isigalvojs, nordamas pavaizduoti, jog isipild Rato odiai apie aukojam avinl: „Nelauysite n vieno i j kaul“ (I 12, 46). Taiau tai, jog koj lauymas ne pamaldus Jono pramanas, pavirtinta archeologikai. 1968 m. iaurinje Jeruzals dalyje Giv‘at ha-Mivar atrasti vieno nukryiuotojo palaikai, jo kojos buvo sulauytos.
Pasak Hesemanno, crurifragium bdavo ne tik priemon isitekti nustatyt laik, bet ir malons aktas, sutrumpindavs nukryiuotojo kanias. Jzaus mirt paskubino skausmingas prikalimas vinimis, taiau kiti du bt galj kamuotis dar ne vien dien, o to neleido yd teis. Kojos bdavo sulauomos kuoka emiau keli. Nebegaldami atsispirti, nukryiuotieji negaldavo sumainti krtins raumen tempimo. Padarinys bdavo greitas udusimas ar irdies nepakankamumas. Ir ia Jonas yra labai tikslus.
Jzaus knas buvo palaidotas kape u 40 metr laikinai, nes jau buvo per vlu. Nikodemo parpintas imtas svar (32 kg) miros ir alavijo miinio skirtas irimo kvapui sumainti. Kiekis didiulis, tiek naudota karaliaus laidotuvms. Temo, artjo abas. Tad Jzaus knas buvo laikinai susuptas ilg lino drobul. Ryt po abo ikart ketinta kn tepti ir suvynioti taip, kaip prasta ydams.
Prisiklimas
Galima sivaizduoti, kok nusivylim Jzaus mokiniams ir sekjams turjo sukelti jo nukryiavimas ir mirtis. Mat Toroje pasakyta: „Tas, kas kabo ant medio, yra Dievo prakeiktas“ (st 21, 22). Vadinasi, Jzus – dar vienas neskm patyrs netikras kandidatas mesijus? Toks nusivylimas akivaizdiai sklinda ir i mokini pakeliui Emaus lp: „O mes tikjoms, kad jis atpirksis Izrael“ (Lk 24, 21).
Ir tai po keli dien tie nusivyl ir sugniudyti mokiniai jau diugiai skelbia, kad Jzus gyvas, ir pasireng noriai liudyti tai iki kankinysts. Kaip paaikinti toki staigi ir greit pervart? Visi sutinka, jog kakas vyko. Net labai kritiki, mokslin tyrum saugantys egzegetai, pavyzdiui, E. P. Sandersas, pripasta, jog „tai, kad Jzaus sekjai <…> turjo prisiklimo potyri, mano nuomone, yra faktas“, taiau tuoj pat priduria: „Kokia buvo tikrov, slygojusi tuos potyrius, a neinau“ („Istorinis Jzaus asmuo“, p. 283).
2006 m. angl kalba buvo ileista Charleso Fosterio knyga The Jesus Inquest. Garsus brit advokatas, dstantis medicinos teis ir etik Oksfordo universitete, prisipasta ess krikionis ir i knyg paras dl nerimo, kad toks neturt bti. Pasak jo, „krikionybei galima mesti daug pagrst prietar. Pabudus ankstyv ryt, jos sukdavosi mano galvoje.“
Tada jam galv ov mintis: o kas nutikt, jei jis imtsi nekrikioni bylos ir gint j taip nuodugniai, kaip ir byl, u kuri jam mokama. Jis priduria: „Man prasta ginti tai, k asmenikai laikau papiktinamu dalyku. Pastebjau, jog tokius dalykus rengiuosi ginti ir ginu stropiau negu tai, kam instinktyviai pritariu. Advokatams itai bdinga: mes taip nerimaujame, jog iankstiniai nusistatymai kliudys, kad, nordami tai kompensuoti, persistengiame.“
Prisikims lagaminus pagrindini krikionybs prieinink knyg, jis ivyko vien k Kipro kalnuose. Ir tai advokato debat su paiu savimi rezultatas. Fosteris:
„Tad kuo visa baigsi? Kadangi svarbs faktai, o ne tai, kokias ivadas jais remdamasis pasidariau, atsakyti nenoriau. Taiau tebesu krikionis ir daug tvirtesnis negu anksiau. Ir kupinas didesns baimingos pagarbos negu pirmiau – maiau imlus glotniai, dogmatinei kalbsenai. Šventasis Ratas yra didingesnis, gilesnis ir keistesnis, negu maniau.
Ar manoma rodyti prisiklim? Nemgstu io klausimo <…>. Taiau, spiriamas atsakyti, kiek igaliu nealikiau pasakyiau, kad vien istoriniai faktai prisiklimo naudai yra labai tvirti. Jie, sakyiau, neprilygsta rodymui, nepaliekaniam erdvs abejonei, bet neblog argument galima irutulioti i tikimybi balanso. Istorinis prisiklimas yra tikimiausias vis turim fakt paaikinimas. Netikint prisiklimu, tenka tikti fantastikais dalykais. A tokiais dalykais patikti nestengiau.“
Pareng Gediminas ukas „Banyios inios“ 2013 m. Nr. 2 |